užsilikėlis

užsilìkėlis, -ė smob. (1), ažsilìkėlis (r.) (1) 1. kas atsilieka, atsilikėlis: Užsilìkėlis, kurs užpakalyje kitų velkas KII83. Skubėjo vežti, bijodami likti paskutiniai, nes paskum užsilikėlius visi pirštais užbadytų sp. 2. kas išlikęs: Mano amžiaus mažai yra, aš tik viena užsilìkėlė Srj. 3. prk. kas sunykęs, menkas: Visi vaikai dideli, tik vienas ažsilikėlis, mažas kai pavoriukas Ml.